- растройства речи
- kalbos sutrikimai statusas T sritis švietimas apibrėžtis Dėl kurių nors priežasčių atsiradę kalbos patologiniai pakitimai. Juos galima grupuoti taip: 1) balso sutrikimai (silpnas balsas); 2) kalbėsenos sutrikimai (mikčiojimas ir kt.); 3) klausos aparato trūkumai (kurtumas, nebylumas); 4) kalbos padargų sutrikimai (šveplavimas); 5) kalbos sutrikimai dėl galvos traumų (afazija); 6) kalbos sutrikimai dėl paveldėtų ar anksti įgytų smegenų defektų (oligofrenija, alalija); 7) pavėluotas kalbos vystymasis (agramatizmas ir kt.). atitikmenys: angl. speech disorders vok. Sprachstörungen rus. растройства речи
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.